Visuotinis arba globalusis švietimas (angl global education) apima visuomenės švietimą tokiomis temomis, kaip vystomasis bendradarbiavimas,  darnus vystymasis,  žmogaus teisės, taika ir konfliktų prevencija, tarpkultūrinis dialogas, pilietiškumas.
Konferencijos pranešėjai apžvelgė globaliojo švietimo situaciją Lietuvoje ir Europoje, pristatė šalyje vykstančias visuotinio švietimo iniciatyvas, diskutavo dėl tolimesnių krypčių.

Klaidingi stereotipai
Konferencijoje diskutuotas su vystomuoju bendradarbiavimu susijęs švietimas bei dėl jo stokos susiformavę klaidingi pasaulio suvokimo stereotipai. Pagalba kitoms šalims dažniau siejama su labdara, teikiama skurstantiems Afrikos ar Azijos šalių gyventojams, bet ne su bendrais, tarptautiniais specialistus ar jaunimą įtraukiančiais projektais. Matomos tik teigiamos labdaros pusės – pamaitinami alkstantieji, tačiau neatsižvelgiant į tai, kad nuolat paramą gaunantys žmonės praranda motyvaciją ir gebėjimus dirbti, galimybes pragyventi. Vystomojo bendradarbiavimo  tikslus  puikiai iliustruotų perfrazuota patarlė:  alkstančiajam reikia ne žuvies, bet meškerės, ir žinių, kaip pačia  žuvies pasigauti.
Vystomasis bendradarbiavimas gali būti nukreiptas ne tik į Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos šalis, bet ir į gamtos stichijų ar ekonominio sunkmečio paveiktas kaimynes ar į savo šalį. Įsitikinimas, kad esame maža šalis, mums patiems sunku, nuo mūsų niekas nepriklauso, anot konferencijos lektoriaus LR Seimo nario Egidijaus Vareikio, didžiausia mūsų pačių klaida. Lietuva remia Afriką, Azijos ir Lotynų Amerikos šalis savo įmokomis į Europos Sąjungos biudžetą. Pagal dydį esame Europos šalių sąrašo viduryje, pagal išsivystymo lygį / pasaulio valstybių socialinės raidos indeksą – 46 vietoje ir  priklauso gerai išsivysčiusių šalių grupei.

Atsakingas domėjimas pasauliu - auga
Konferencijoje pristatytas  Europos šalių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir ministerijų atstovų požiūris į globalųjį švietimą bei Europos institucijų vaidmuo remiant globalųjį švietimą naujose ES valstybėse narėse.
Europos Tarybos Šiaurės - Pietų Centro atstovė Gordana Berjan konferencijoje pristatė šiuo metu Europos Taryboje rengiamas priimti  rekomendacijas,  kuriose  globalusis švietimas įvardinamas  prioritetu švietimo politikos ir reformų įgyvendinimo srityse. Dar šių metų pabaigoje rekomendacijų tekstą patvirtinus visoms Europos šalims, rekomendacijose įvardinti standartai turėtų įgauti teisinį statusą.
Per 3 pastaruosius metus 16 iš 27 ES šalių rengė su globaliuoju arba vystomuoju švietimu susijusias strategijas. Tarp šių šalių – ir artimiausios mūsų kaimynės Latvija ir Estija.

Su būtinybe daugiau dėmesio skirti globaliajam švietimui  sutiko visi konferencijos dalyviai -  ministerijų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių atstovai.   Ar jis bus įteisintas atskiroje globaliojo švietimo strategijoje, ar  integruotas į naująją  Valstybinę švietimo strategiją (dabartinė galioja iki 2012 m.) - dar spręstinas klausimas.

Konferencijoje dalyvavo per 100 švietimo bei vystomojo bendradarbiavimo strategų, visuomeninių organizacijų bei savivaldybių atstovų iš Lietuvos ir Europos.

Konferenciją organizavo asociacija „Jaunimo akademija“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras,  Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo NVO platforma, Lietuvos savivaldybių asociacija, Annos Lindh fondas.

Konferencijos globaliojo švietimo tema  Europos Tarybos ir Europos Komisijos iniciatyva 2009-2011 metais vyksta visose naujose ES šalyse, pagal 2009 m. Europos Tarybos ir Europos Komisijos pasirašytą bendrą susitarimą dėl globaliojo šveitimo propagavimo ir skatinimo naujose.