Ar jiems pavyko? Be abejo. Vos tris būrelius tuomet jaunimui siūliusi pirmoji “Sėkmės akademija” šį sezoną kviečia nepamesti galvos – pačią tinkamiausią teks rinktis jau iš 11-kos skirtingų veiklų. Ir keturios būsimiems “Sėkmės akademijos” ugdytiniams siūlomos neformaliojo ugdymo kryptys: bendravimo įgūdžių lavinimas, kūrybiškumo, pasitikėjimo savimi ir verslumo ugdymas.

Ar to reikia dabar, kai net patyrę vadovai sprendžia išlikimo rinkoje galvosūkius? Ir iš viso, kam vaikams suaugusiųjų “žaidimai” apie verslumą, lyderystės meną?

Šia tema teko kalbėti su Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovu Danu Arlausku. “Tai didelė problema. Lietuvių tauta pakankamai versli, tačiau vadovų, kurie sugebėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje, yra labai nedaug,” – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak jo, “tokių vadovų kaip Romanovas, Augustinas Rakauskas, Visvaldas Matijošaitis, kurie verslą pradėjo nuo nulio ir patys išsiugdė daugelį savybių, padėjusių jiems pasiekti verslo aukštumas, tikrai nedaug. Jeigu kalbėtume apie kompanijų valdymą, tenka prisiminti, kokiu metu mūsų karta užaugo. Mes neturėjome universitetų, kuriuose būtų mokoma verslumo pagrindų ar lyderystės meno. Neturėjome ir šeimos verslo tradicijų.”

Berods, jaunajai kartai pasisekė labiau: jie gyvena verslioje aplinkoje, o per neformalųjį ugdymą gali dar mokyklos suole baigti savąją sėkmės akademiją? D.Arlauskas pritaria šiai minčiai. “Esant tokiai puikiai galimybei būtų neprotinga ja nepasinaudoti. Patirtis turi būti ne knyginė, o sukaupta paties ir patikrinta savo “kailiu”. Manau, kad šiandien betarpiškas dalyvavimas versle duoda daugiausiai patirties.”

Tačiau ir mokyklinio amžiaus vaikai tą patirtį gali kaupti nuo mažens, pasitikrindami savo verslumo, lyderystės gebėjimus per nedideles užduotis, kartais – netgi žaidimus. Štai Giedrė Juzėnienė, prieš metus “Sėkmės akademijoje” turėjusi projektą “Kūrybos šalis” ir dirbusi su 8 metų vaikais, prisimena įdomų patyrimą. Sumanius patikrinti mažųjų fantazuotojų gebėjimus buvo suformuluota užduotis: sukurti įdomių žaislų, o po to juos parduoti pačių surengtame aukcione. “Turėjome ir savų “pinigų”, ir prekių, ir aukcioną pagal visas taisykles. Viskas buvo parduota su dideliu entuziazmu ir akimirksniu. Tačiau paaiškėjo, kad vaikai neturi supratimo, kuo sudėtingesnis žaislas skiriasi nuo paprastesnio, ir ar perkama prekė tikrai verta tos kainos. Jie neturi gebėjimo derėtis. Taip kilo mintis pasirinkti kitą projekto kryptį – padėti atskleisti ir ugdyti vaikų verslumo gebėjimus.

Naujas LVJC tandemas – Audronė Viliūtė ir Ieva Ragaišytė – šį rugsėjį startuoja su sėkmę jau pelniusiu projektu “Lyderystės menas”. Jos vadovaujasi Paulo Coelho moto: “galimybė įgyvendinti svajonę – štai kas gyvenimą daro įdomų”. Ir ragina šį “Sėkmės akademijos” užsiėmimų kursą rinktis tiems jaunuoliams, kurie jau dabar pradėtų kryptingai siekti savo svajonių ir idėjų įgyvendinimo.

“Ateina labai įvairūs vaikai, su skirtinga patirtimi ir supratimu. Yra ir tokių, kurie pasižymi per dideliu savęs vertinimu. Tada tenka visiems drauge ieškoti sprendimo. Ir po to, kai išmokstama įvertinti riziką, klausyti ir išgirsti kitus, paaiškėja, kad jie pasikeitė – puikiausiai gali būti lyderiais, ir dirbti komandoje,” – sako A.Viliūtė.

Įdomiausia, kad vakarykščiai “užkietėję” lyderiai ir patys pastebi, jog nauji įgūdžiai atvėrė jiems daugiau galimybių. Džiaugiasi, kad jų draugai labiau mėgsta jų naująjį “Aš”. Ir visai kitaip pradeda vertinti juos supančius žmones bei jų poelgius.

Dar Audronė užsimena, jog lyderystės meno paslaptimis kur kas labiau domisi merginos. “Praėjusiais metais buvo grupių, kuriose tarp būrio mergaičių buvo vos po vieną berniuką. Tačiau jie neišsigando ir nepabėgo.”

“Pabėgimų” iš Lietuvos vaikų ir jaunimo centro beveik nėra. Kur kas dažniau pastebima vidinė migracija – iš vieno būrelio į kitą. Kai kurie jaunuoliai neslepia, jog kasmet rinkdamiesi vis kitą neformaliojo ugdymo veiklą šiame centre kartu su brandos atestatu įgis ir dar vieną – sėkmės akademijos – išsilavinimą.

Taip sakydami jie turi galvoje ne vien patį didžiausią LVJC projektą “Sėkmės akademija”, bet ir daugybę kitų neformaliojo ugdymo būrelių, kuriuose kompetencijų siekiama per konkrečios veiklos (šokio, muzikavimo, sporto, dailės ir kt.) įgūdžių ugdymą.

Pasak šio centro direktoriaus Valdo Jankausko, kompetencijas galima ugdyti jau ankstyvoje vaikystėje. „Tobulėti – niekuomet ne per vėlu. Geriausias laikas – esamasis“.

Nesavanaudiškas patarimas. Kas mėnesį investuokite į vaiko ugdymą 50 litų, o pats įsigykite protingą knygą arba nueikite į vadovams skirtą seminarą. Po 1-2 mėnesių suraskite laiko ir padiskutuokite su savo atžala. Apie verslumą, lyderio savybes, darbą komandoje… Tada ir nuspręsite, ar investicijos buvo teisingos.