Mūsų vaikai, rodos, nelaimingiausi pasaulyje. Vieniši, nes tėvų dėmesio sulaukia tik 7 minutes per dieną, o su draugais leidžia laiką kur kas rečiau, nei bet kuris kitas Europos vaikas. Nesaugūs, nes labiausiai pasaulyje kenčia nuo patyčių. Pikti, nes patys linkę tyčiotis. Ir tai jiems, atrodo, įprasta. Kas antram – ignoravimas, kas ketvirtam – patyčios, kas šeštam - grasinimas sumušti ar ginklu - nėra emocinis smurtas. Nelaimingi, vieniši, smurtaujantys vaikai - ne naujiena švietimiečiams, jaunimo darbuotojams. Jie žino tai ir be įvairiausių tyrimų, kurių dabar, deja - apstu. Dalis jų nusivylę, nebesitiki ir nesistengia ką nors pakeisti. Kiti - nenuleidžia rankų. Su vaikų ir jaunimo ugdytojų iniciatyvinė grupė susibūrė šį pavasarį. Viltis, kad per švietimą bei ugdymą galima sumažinti nelaimingų, nesėkmingų vaikų skaičių, prie vieno stalo susėdimo jaunimo organizacijų vadovus, Švietimo ir mokslo ministerijos bei švietimo skyrių atstovus, neformalus–praktikus, išgyvenimo mokytojus, politikus. Net ir buvę oponentai ėmėsi ieškoti būdų, kaip ugdyti sėkmingus – sąmoningus, motyvuotus, kūrybingus, pasitikinčius savimi, netolerantiškus agresijai jaunus žmones. Teoriniame lygmenyje tai visuomet buvo pagrindinis švietimo sistemos tikslas.

Dabar visa tai bandoma perkelti į praktinį lygmenį, šalia labai stipraus teorinių žinių kulto. Rugsėjo pradžioje ši grupė parengė Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą. Rugsėjo 22 - 23 d. šis pristatytas Kauno ir Šiaulių švietimiečiams. Rugsėjo 28d., 29d. ir spalio 1 d. - pristatymai ir darbo grupės Telšiuose, Anykščiuose ir Vilniuje rengiamose regioninėse konferencijose. Dar šį rudenį papildytas Koncepcijos projektas bus įteiktas švietimo ir mokslo ministrui.

Neformalusis ugdymas Europoje – pripažinta, su gebėjimais ir vertybėmis susijusi švietimo sritis, skatinanti asmenybės tobulėjimą, mokymosi motyvaciją, skatinanti ieškoti alternatyvaus, kūrybinio ugdymosi galimybių.

Vieno iš koncepcijos projekto rengėjų, Lietuvos vaikų ir jaunimo centrui vadovaujančio Valdo Jankausko teigimu, neformaliojo ugdymo tikslas – išmokyti jauną žmogų būti sėkmingu ir laimingu svarbiausiose jo gyvenimo srityse, tokiose kaip šeima, karjera, sveikata ir laisvalaikis, draugai. Priemonės šiems tikslams pasiekti – asmeniniai gebėjimai: pasitikėjimas savimi, atsakingumas, kritinis mąstymas; socialiniai gebėjimai: bendravimas, darbas komandoje ir vertybės. Šiandieninė švietimo sistema orientuojasi tik į vieną iš keturių minėtų sričių - karjeros sritį bei su ja susijusias teorines žinias. Kitos - lieka „už borto“.

Ko gero labiausiai Lietuvoje paplitusi neformaliojo ugdymo samprata susijusi su veiklos išmokimu: gerai piešti, groti, dainuoti, plaukti, šokti ar pan. Prieš kelerius metus klaidingai interpretavome asmenybės gebėjimų ir vertybių ugdymą nusakantį „nonformal education“ (angl.), tuometinio paplidomo ugdymo įstaigas (meno, muzikos, sporto mokyklas, būrelių centrus, jaunimo klubus) ir visa tai, kas organizuojama vaikams šalia bendrojo lavinimo mokyklos, vienu ypu pervadinome neformaliuoju vaikų švietimu. Keitimo priežastis – Europoje pripažinta, kad neformalusis ugdymas (minėtasis nonformal education) yra efektyvi priemonė visuomenės socialinėms problemoms spręsti. Tačiau, keisdami pavadinimus, į turinį, tikslus ar metodus nesigilinome. Dabar reikia klaidas taisyti.

Koncepcijoje – naujos galimybės esamai sistemai
Šiandieninio neformaliojo švietimo užsiėmimai skaidoma į tris tipus. Muzikos, meno, sporto mokyklų pamokos tiems, kas savo (pra)gyvenimą sieja su profesionalia veika – profesinės linkmės užsiėmimai. Tiems, kas nekovoja dėl medalių ar diplomų, bet džiaugiasi pačia veikla – laisvalaikio užimtumas. Trečiasis tipas - veiklos, kuriuose tikslingai ugdomas sąmoningumas, kūrybiškumas, kitos savybės, gebėjimai, vertybės. Tai – neformalusis ugdymas. Arčiausiai jo - šiandieniniai skautai, kitos nevyriusybinės jaunimo organizacijos. Gebėjimus jau ir šiandien ugdo ir dalis profesinės linkmės užsiėmimų mokytojų. Neformaliajam ugdymui – ypatingas dėmesys. Būtent gebėjimai ir vertybės, Koncepcijos rengėjų manymu, trūkstama dalis, padėsianti mūsų vaikams tapti laimingesniais. Mokytojai, kurie rinksis neformalųjį ugdymą (trečiojo tipo veiklas) ir ryšis ugdyti vaikų ir jaunimo gebėjimus, privalės gauti neformaliojo ugdymo licenzijas. Taip tikimasi išvengti nepasirengusių, atsitiktinių žmonių. Valstybė ketina remti neformalųjį ugdymą, įvesdama neformaliojo ugdymo krepšelį - kuomet kuomet finansuojama ne įstaiga, o vaikas. Kur vaikas eina, ten ir savo valstybės jam skiriamus pinigėlius atsineša. Kalbant skaičiais, iki 2010 pabaigos metų ketinama sukurti ugdytojų licenzijavimo (įstaigoms - akreditavimo) mechanizmą, apibrėžiant kas ir kaip ją vykdys. Iki 2010 pabaigos taip pat bus parengtas neformaliojo ugdymo krepšelio modelis. Iki 2012-ųjų vidurio krepšelio veikimas bus išbandytas vienoje ar keliose šalies savivaldybėse. Taigi, nauja sistema, ji viskas eisis kaip numatyta, pradės funkcionuoti ne anksčiau 2013-ųjų. Koncepcijos rengėjų manymu, treji metai – pakankamas laikas pasiruošti visiems, planuojantiems užsiimti neformaliuoju ugdymu.

Pastaraisiais metais neformaliojo ugdymo idėjos sparčiai skinasi kelią ir visuomenėje. Atsiranda vis daugiau tėvelių, kurie ne(be)atiduotų savo vaiko į muzikos studiją vien tik tam, kad ji/jis koncerte stovėtų pirmose eilėse. Žmonės savo vaikų atžvilgiu nebėra tokie žiaurūs. Visi vaikai talentingi, tik ne visi išgirsti, ne visų gebėjimai ir talentai atskleisti. Gal tai ne vaikų, o mūsų, ugdytojų, tėvų, mokytojų problema?

Daugiau informacijos
Jūratė Janavičienė
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro
Ryšių su visuomene specialistė
tel. 8 5 2054705;
el. paštas jurate.j@lvjc.lt